Gamtotyra, aktyvi pažintinė veiklaEvoliucija, mokslo istorijaBiotechnologijos ir bioetikaModerniosios informacinės technologijos gamtamoksliniame ugdyme Mokymo ir mokymosi priemonės

Š I A U L I Ų  U N I V E R S I T E T O   E D U K O L O G I J O S   F A K U L T E T O

N a t u r a l  S c i e n c e  E d u c a t i o n  R e s e a r c h  C e n t r e 

Pradžia Apie centrą Veikla Naujienos Konferencijos Nuorodos Įvairenybės

Direction of Activity

 

 

Paskelbta sekančio NASA skrydžio į mėnulį koncepcija
Netolimoje ateityje robotai pareikalaus lygių teisių
Kinijoje rastas dvigalvio drakono skeletas

Garso perdavimas žmogaus kūnu
Link Žemės artėjančių asteroidų grėsmė - ne tik Holivudo fantazija

2006 metų Nobelio premijos laureatai gamtos mokslų srityje

Superkpmpiuteris Blue Gene: nuo baltymų sintezės link žmogaus smegenų modeliavimo
Musės pavargsta nuo bendravimo
Žmogaus ir infuzorijos genų skaičius toks pat
Mikroschemos iš mikroorganizmų
Toksoplazma – parazitas, manipuliuojantis žmonių kultūra
Rastas prieš 3,3 milijono metų gyvenusios mergaitės skeletas
Kiborgai tapo realybe
"Neatrastos žemės" dar vis atrandamos

 

  Jau paskelbta sekančio NASA skrydžio į mėnulį koncepcija
 
  Sekančio NASA skrydžio koncepciją paskelbė JAV kompanijų Northrop Grumman ir Boeing konsorciumas, besivaržantis dėl teisės statyti keleivinį erdvėlaivį NASA užsakymu. Siūlomas erdvėlaivis išoriškai panašus į Apollo raketą, tačiau jame bus panaudotos šiuolaikinės technologijos. Pagrindinė raketos kapsulė bus 5,5 m diametro. Kapsulėje turėtų tilpti šeši astronautai, tačiau į nulį skris tik keturi. Pagrindinė šio erdvėlaivio paskirtis – pristatyti astronautus į kosminę stotį, į Mėnulį, o vėliau ir į į Marsą. Nusileidimo modulis leis astronautams patiems parinkti nusileidimo vietą, įskaitant ir Mėnulio ašigalius, taip pat iki 180 dienų skrieti Mėnulio orbitoje.
Gįžusi į Žemę, kapsulė leistųsi ne į vandenį, o ant žemės.

Parengta pagal

  Mokslo Lietuva ir NBS informaciją                                    ( pav. pagal NBS)
 
 
  Netolimoje ateityje robotai pareikalaus lygių teisių
 
 

      D.Britanijos vyriausybės užsakymu atlikto futuristinio tyrimo vykdytojai (Ipsos-MORI, Outsights, JAV Ateities institutas) teigia, kad maždaug po 20-50 metų technologijų vystymas pasieks tokį lygį, jog robotai pareikalaus sau lygių teisių su žmonėmis, t.y. socialinių garantijų, teisės į gyvenamąjį būstą,  medicininę priežiūrą. Tuo pačiu iškils ir pareigos dalyvauti rinkimuose, mokesčių mokėjimas, galbūt, karinė prievolė. Išvados padarytos išanalizavus šiuo metu turimą informaciją apie egzistuojančias technologijas ir tendencijas dirbtino intelekto tyrimų,  politikos ir teisės srityje. Tyrimo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad robotizacija padidins Žemės resursų sąnaudas, iškils naujos ekologinės problemos.


              (Pav. GettyImages )
 


Parengta pagal

http://www.vz.ru/society/2007/1/3/62819.html
 

 
  Kinijoje rastas dvigalvio drakono skeletas
       Bendra Kinijos ir Prancūzijos paleontologų grupė Šiaurės Rytų Kinijoje aptiko pirmą suakmenėjusios dvigalvės reptilijos pavyzdį.  Dvigalvio drakono skeletas tesiekia vos 7 cm.
 

      Stuburas išsišakoja kaklo pradžioje. Dėl vystimosi sutrikimo gyvūnui susiformavo dvi galvos. Skeletas priskiriamas vandeniniams driežams, gyvenusiems ankstesniajame Kreidos periode ir žuvo prieš 150 mil. metų. Mokslininkų nuomone, tai naujagimis. Suaugę individai siekdavo 1 m.
       Dvigalvystė - plačiai paplitęs vystimosi sutrikimas tarp reptilijų, ypač tarp vėžlių ir gyvačių net šiais laikais. Užregistruota 400 dvigalvių gyvačių, gyvenančių šiuo metu.
     Informacija parengta pagal MIGnews.com

            (Pav. MIGnews.com)
 

Garso perdavimas žmogaus kūnu

 

        Japonijos kompanija SONY patentavimui pateikė naują belaidę garso perdavimo technologiją.  Pareiškime, užregistruotame lapkričio 9 d., aprašoma komunikacinė sistema bei įrenginys, garso perdavimui panaudojantis žmogaus kūną. Technologija grindžiama faktu, jog žmogaus kūnas  - geras elektros laidininkas. Tačiau vietoje to, kad prie kūno būtų prijungiami arba įauginami elektrodai, jie bus įaudžiami į audeklą, kuris ne būtinai turės liestis prie kūno. Pakanka, jog audinys yra netoli odos paviršiaus. Signalo perdavimas vyks 0,5 – 3 Hz dažniu 48 KB/s greičiu, kas turėtų užtikrinti pakankamai gerą garso kokybę. Tuo pačiu srovės įtampa bus tokia maža, kad žmogus nejus jokių nemalonių pojūčių. Kaip greitai rūbai su šiuo įrenginiu pasirodys prekyboje, kol kas nėra žinoma.
Informacija parengta pagal Компьюлента / http://www.compulenta.ru/

 
  Link Žemės artėjančių asteroidų grėsmė - ne tik Holivudo fantazija
 

      Maždaug po dviejų metų apie 2008 metų liepos 21 d. palygint didelis (800 m) neseniai atrastas asteroidas praskries vos  Žeme vos 433 000 km atstumu. Tai yra, kiek toliau nei Mėnulis. Asteroidas turėtų būti matomas. Susidūrimo 2008 metais tikimybė – labai maža tik 1:6000000000, tačiau šis asteroidas turi net 165 galimybes susidurti su Žeme ateityje. Tai vienas didžiausių iki šiol Žemei grėsmę kėlusių asteroidų, o laiko pakeisti jo kryptį

 


(Pav. MIGnews.com)

iki 2008 metų šiuo metu žinomais būdais būtų per mažai.   Po tokio susidūrimo Žemėje gyvųjų organizmų turėtų gerokai sumažėti dėl klimato pokyčių (pagal vieną hipotezių - asteroido susidūrimas su Žeme lėmė dinozaurų išnykimą).  
     Kito asteroido (296 m skersmens) 2004-MN4 susidūrimo su Žeme  2029 balandžio 13 (penktadienį) tikimybė kur kas didesnė - 1:300. Dešimties balų skalėje tai prilygsta 2 balams. Iki šiol visos susidūrimo galimybės neviršydavo 1 balo. Tačiau pastarojo nukritimas į Žemę gali didelių kataklizmų ir nesukelti. Nukritus į vandenyną, kiltų cunamio banga. Kito asteroido (Apophis) susidūrimas su Žeme galėtų įvykti 2036 metais. Susidūrimo tikimybė - 1:6000. Atsižvelgiant į laiko atkarpą, šio asteroido judėjimo trajektoriją pakeisti nebūtų sudėtinga.  

      Informacija parengta pagal New Scientist
 
 
Superkompiuteris Blue Gene: nuo baltymų sintezės link žmogaus smegenų modeliavimo
 
 

Kompanija IBM ir Šveicarijos politechnikos instituto mokslininkai pirmą kartą pabandė modeliuoti žmogaus smegenis molekuliniu lygmeniu.
 

 


Blue Gene/L chema (pav. http://parallel.ru/computers/reviews/BlueGene.html)

Smegenų modeliavimui bus naudojamas superkompiuteris Blue Brain, superkompiuterio Blue Gene/L versija, kuris tūkstantį kartų stipresnis, nei garsusis Deep Blue, su kuriuo 1997 metais rungėsi pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. Tyrimo organizatoriai tikisi, kad jų sukurtas proto modelis leis geriau suprasti kai kuriuos žmogaus suvokimo, atminties procesus ir gal net sąmonę.

Parengta pagal New Scientist.

  Musės pavargsta nuo bendravimo
 
  Grupė JAV mokslininkų, vykdydami eksperimentus su vaisinėmis musėmis drozofilomis, nustatė, kad musių miego trukmė priklauso nuo „bendravimo“ intensyvumo.  Kuo didesnė socialinė grupė, tuo ilgesnis po to sekantis miego periodas.
 
 

Kaip nustatyta paskutinio dešimtmečio tyrimais, praktiškai visi daugialąsčiai gyvūnai miega. Miegas būtinas ne tik žmogui ir kitiems žinduoliams, bet ir ropliams, žuvims ir vabzdžiams. Stebėtina, kad musės, būdamos visiškai nepanašios į žmones, miega panašiai tiek pat – 7-8 valandas naktį ir keletą kartų dieną. Prieš miegą musės  įsitaiso patogiau, nustoja judėti, nebereaguoja į išorės dirgiklius.
Be to, tyrimai parodė, kad musių ir žinduolių miegą reguliuoja panašūs genai ir baltymai. Šis faktas paskatino mokslininkus iš San- Diego neurobiologijos instituto  ir
Vašingtono universiteto  Sant Luise pasirinkti vaisines museles drozofilas miego reguliaciniams mechanizmams tirti.

 

(nuotrauka http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaisin%C4%97s_musel%C4%97s )

 
Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos miegui, yra aktyvumas kontaktuojant su panašiais į save. Siekdami patikrinti šią prielaidą, mokslininkai atliko eilę eksperimentų. Įvairų muselių skaičių patalpindavo į stiklines kolbas, po to matuodavo miego trukmę. Vienišos muselės miegodavo reikšmingai trumpiau, nei jų seserys ir broliai (tyrimams naudoti tik seserys ir broliai, kad išvengti skirtingo genotipo įtakos eksperimento rezultatams). Skirtumai buvo pastebimi tik lyginant dienos miegą. Nakties miegas buvo stabilus. Jeigu museles iš bendros patalpos atskirdavo, po kurio laiko jų miego trukmė sutrumpėdavo ir atvirkščiai. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnis „kolektyvas“ (eksperimento metu svyravo nuo 4 iki 100 ), tuo buvo didesnis miego poreikis.
Taip pat nustatyta, kad labiausiai išvargina bendravimas regėjimu ir uosle. Garsai miego trukmei neturi įtakos. Kokie biocheminiai mechanizmai reguliuoja miego trukmę? Tyrimai parodė, kad tai domafinas – vienas iš smegenų neuromediatorių. Vienišų musių smegenyse šios medžiagos buvo tris kartus mažiau, nei didelio kolektyvo narių. Musių, kurioms buvo dirbtinai padidintas domafino lygis, miego trukmė nesutrumpėdavo atskyrus nuo kolektyvo.
 

  Parengta pagal  Indrani Ganguly-Fitzgerald, Jeff Donlea, Paul J. Shaw. Waking Experience Affects Sleep Need in Drosophila // Science, 2006. V. 313. № 5794. P. 1775–1781.
 
 
  Žmogaus ir infuzorijos genų skaičius toks pat
 
 

Инфузория Tetrahymena thermophila — модельный объект для изучения одноклеточных эукариот (фото с сайта mcdb.colorado.edu)

Infuzorijos Tetrahymena thermophila  perskaitymas mokslininkams pateikė keletą siurprizų. Pasirodo, kad šio vienaląsčio gyvūno genų skaičius toks pat, kaip ir žmogaus. Be to, infuzorijos genomas yra netikėtai didelis. Ne ilgiu (30 kartų trumpesnis, nei žmogaus ir tiek pat kartų ilgesnis nei vidutinės bakterijos ), bet genų skaičiumi. 27 000 genų koduoja įvairius baltymus – panašiai tiek pat kaip ir žmogaus ir ženkliai daugiau nei kitų vienaląsčių. Tai dar kartą patvirtina, kad organizmo sudėtingumas nekoreliuoja su genų skaičiumi. Greičiausiai, svarbu ne genų kiekis, bet jų kokybė, išsidėstymas.

 

(Nuotr. www.mcdb.colorado.edu  )

 

Parengta pagal: J. A. Eisen et al. Macronuclear Genome Sequence of the Ciliate Tetrahymena thermophila, a Model Eukaryote // PLoS Biology. Volume 4. Issue 9 (2006 m. rugsėjis)

 
  Mikroschemos iš mikroorganizmų
 
  Vieną iš jūros mikroorganizmų rūšių bandoma panaudoti kaip detalę kuriant ypatingai sudėtingas (šiandieninio mokslo pasiekimų lygiu) kompiuterio schemas.
 
 

На микроснимке можно разглядеть сложную структуру одного из видов диатомей (фото с сайта www.newscientist.com)

Vienaląsčiai diatominiai dumbliai turi tvirtą šarvą ir gali turėti labai įvairią formą, pradedant paprasčiausiomis geometrinėmis struktūromis (trikampiai, kvadratai) ir baigiant sudėtingomis trimatėmis konstrukcijomis.  Dauginasi diatominiai dumbliai dalindamiesi: kiekviena dukterinė ląstelė gauna pusę motinos šarvo, kita pusė išauga iš naujo. Be to, senoji dalis apkabina savo kraštais  naująją. Žinoma apie 100 tūkstančių diatominių dumblių rūšių, kurių dydis vos keliasdešimt nanometrų.
Kenneth Sandhage Džordžijos valstijos technologijos instituto  tikisi pasinaudoti diatominių dumblių konstrukcijos įvairove kuriant ateities elektroninių schemų komponentus. Galutinis K.Sandhage tikslas – sukurti trimates elektronines schemas, kur kas sudėtingesnes ir galingesnes, nei šiuolaikiniai analogai. Tačiau tokių schemų gaminimas įprastiniu litografijos būdu per daug sudėtingas. Todėl K.Sandhage ir jo kolegos kuria naują biologinę technologiją (New Scientist).

 

Viena iš diatominių dumblių rūšių  
(Nuotr.
 www.newscientist.com )

 

Tiesa, diatominių dumblių šarvas iš silicio oksido nepralaidus elektrai, tačiau jau rasta keletas būdų, kaip problemą spręsti. Pavyzdžiui, apdirbimas metalų garais 900°C temperatūroje silicio oksidą leidžia pakeisti  elektrai laidžiu titano dioksidu arba magnio oksidu.

Be to, K.Sandhage tikisi, kad diatominių dumblių genetiniai tyrimai leis išauginti diatominius komponentus reikalingos formos ir dydžio, kuriuos po nedidelio chaminio apdorojimo bus galima panaudoti surenkant sudėtingas tūrines nanostruktūras.

Ne visi yra taip pat optimistiškai nusiteikę. Pavyzdžiui, Mark Welland, Kembridžo universiteto nanotechnologijų laboratorijos vadovas, teigia, kad jis negali net įsivaizduoti, kokiu būdu dubliai gali būti panaudoti mikroschemų gamyboje (Oponentai skatina tyrėjų aktyvumą?).

Parengta pagal International Journal of Applied Ceramic Technology.

 
  Toksoplazma – parazitas, manipuliuojantis žmonių kultūra
 
 

Kad užbaigti savo sudėtingą gyvenimo ciklą, parazitai „sumaniai“ manipuliuoja savo tarpinių nešiotojų elgesiu. O kas, jei tarpine stotele tampa žmogus? Neseniai nustatyta, kad žmonių populiacijoje plačiai paplitęs parazitas Toxoplasma gondii veikia ne tik konkretaus žmogaus elgesį, bet ir daro įtaką visos nacijos kultūrai, daugiau ar mažiau užsikrėtusiai šiuo parazitu.

 
 

Toxoplasma gondii – parazitas, kurio gyvenimo ciklas susijęs su dviem nešiotojais – tarpinis bet koks šiltakraujis stuburinis, pavyzdžiui pelė, ir galutinis bet kuris kačių šeimos atstovas. Būdamas tarpinio šeimininko kūne parazitas dauginasi nelytiniu būdu. Tam, kad katė suėstų pelę, parazitas keičia pelės elgesį. Pelės tampa aktyvesnės ir drąsesnės, nebijo kačių, jų kvapo, pradeda jausti poreikį tyrinėti naujas teritorijas. Galų gale katės sugauna ir suėda užsikrėtusią pelę ir parazitas patenka į galutinio šeimininko kūną, kur pradeda daugintis lytiniu keliu. Šiuolaikiniame pasaulyje katės retai suėda žmogų, tačiau žmonių užkrėstumas toksoplazmoze siekia vidutiniškai 35%. Jeigu toksoplazma nedideliais kiekiais patenka į žmogaus organizmą, apsitraukia kietu apvalkalu (virsta cista) ir daugiau žmogui nekenksminga.

 

(Nuotr. http://en.wikipedia.org/wiki/Toxoplasma_gondii )

 

Cistai patekus į žmogaus smegenis, parazitas paveikia šeimininko imuninę sistemą, iššaukia kai kurių limbinės sistemos dalių aktyvumą – smegenų dalį, atsakingą už emocijas. Įdomu tai, kad parazitas skirtingai veikia moteris ir vyrus. Pasak tyrėjų, užkrėstos moterys tampa inteligentiškesnės, nuosaikesnės, sąmoningesnės ir dėmesingesnės. Tuo tarpu vyrų inteligencija mažėja, jie darosi grubesni. Kodėl yra tokie skirtumai, šiuo metu dar nėra žinoma. Tiek vyrams, tiek moterims padidėja kaltės jausmas, nepasitikėjimas ir nerimastingumas. Tokie „aukos“ emociniai pokyčiai gali būti parazito išgyvenimo mechanizmu – emocinės savireguliacijos sutrikimai sumažina loginio mąstymo galimybes, trukdo kovoti su stresu ir priimti teisingus sprendimus (bėgti nuo alkanos piktos katės, vietoje jos glostymo:).

Kadangi kaltės jausmas ir su juos susiję simptomai koreliuoja su neurotizmu – viena iš psichologinių  kultūrų charakteristikų, Kevin D. Lafferty iš  Kalifornijos universiteto iškėlė prielaidą, kad yra ryšys tarp vidutinio nacijos užkrėstumo toksikoplazma ir neurotizmu. Autoriaus darbai publikuoti Karališkosios draugijos darbuose. Neurotizmu ypatingai pasižymi Vengrijos, Brazilijos, Kinijos, Prancūzijos, Italijos ir Argentinos gyventojai. Tuo tarpu žemiausi neurotizmo rodikliai Norvegijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir JAV.

Tam, kad patikrinti savo hipotezę, K.D.Lafferty analizavo  duomenis apie neurotizmo lygį 39 šalyse, o taip pat vidutinį užkrėstumą toksoplazmoze (nustatoma pagal jaunų gimdyvių užkrėstumą).  Statistinė analizė patvirtino teigiamą koreliaciją. Jeigu tikėti, kad šis ryšys yra priežasties-pasekmės ryšys tarp parazito ir jo poveikio žmogui, tai galima daryti nedžiuginančią išvadą, jog viena iš žmonijos kultūros ašių nusprendžiama parazito.

Parengta pagal  K. D. Lafferty. Can the common brain parasite, Toxoplasma gondii, influence human culture? // Proceedings of the Royal Society B: Biological science (2006). DOI:10.1098/rspb.2006.3641 (FirstCite Early Online Publishing).

 
 
  Rastas prieš 3,3 milijono metų gyvenusios mergaitės skeletas
 

    Etiopijoje antropologai atrado ir ištyrė seniausią šiuo metu mokslui žinomą australopiteko skeletą. Australopitekas (lot.: Australopithecus africanus, liet.: pietinė beždžionė) buvo į žmones panaši išnykusi primatų rūšis, gyvenusi maždaug prieš 1,5-4 milijonus metų. Manoma, kad tai tarpinė grandis tarp žmogbezdžionių ir dabartinių žmonių (Homo sapiens). Kaulų tyrimas patvirtino, kad būtybė vaikščiojo stačiomis, tačiau turėjo ir gebėjimą laipioti medžių šakomis. Pastarasis faktas nerodo, kad šiuo gebėjimu buvo naudojamasi. Radinys turi didžiulę reikšmę tiriant senovės žmogaus evoliuciją. Iki šio radinio, seniausia australopiteko skeleto iškasena priklausė t.p. moteriškos lyties atstovei, tik suaugusiai, pramintai Liusi, kuri taip pat buvo rasta Etiopijoje 1974 metais, o gyveno maždaug 100 tūkstančių metų vėliau rastos mergaitės.

 

   Mergaitės skeletas rastas Avaš upės slėnyje, 400 km nuo Adis Abebos. Jis buvo tarsi įmūrytas smiltainio monolite, kaip manoma, 3 metų amžiaus mergaitei nuskendus molyje potvynio metu. Skeleto atskyrimas užtruko net penketą metų. Kompiuterinė tomograma parodė, kad žandikauliuose yra dar neišdygusių dantų.  Mergaitės smegenys sudarė 63-88% suaugusio individo smegenų tūrio. Lyginant su šimpanze (90%), šis rodiklis kur kas žemesnis ir artimesnis žmogui: užsitęsusi vaikystė – specifinis žmogaus požymis.
   Galimybė tyrinėti žmogaus evoliuciją nuo vaiko iki suaugusio atveria kelius naujiems atradimams.

  Parengta pagal    
  Prieiga per internetą: http://www.vz.ru/society/2006/9/26/50126.html  
   
  Kiborgai tapo realybe
   

  Invalidų reabilitacijos instituto Čikagoje (JAV) mokslininkai sėkmingai įvykdė jau šeštąją tokio tipo operaciją, kurios metu avarijoje netekusiai rankos Klaudijai Mitčel priaugino robotizuotą ranką. Anksčiau panašūs manipuliatoriai buvo sėkmingai priauginti penkiems vyriškiams.
           Penkių valandų operacijos metu nervai, anksčiau valdę jos įprastą biologinę ranką, buvo prijungti prie robotizuotos rankos. Pacientė teigia, kad jos gyvenimas tapo kur kas paprastesnis, ypatingai virtuvėje gaminant maistą. JAV Gynybos ministerija pareiškė, kad šių metųpabaigoje tokios galūnės bus priaugintos JAV kariškiams, netekusiems rankos karinių operacijų metu.

       
 

Informacija parengta pagal

   
     
  Prieiga per internetą: <http://www.physorg.com/news77452668.html>
       
  "Neatrastos žemės" dar vis atrandamos
       
 

   Šių metų vasario mėnesį amerikiečių mokslininkai Vakarinėje Naujosios Gvinėjos dalyje aptiko maždaug 300 000 ha plotą, kuriame surado daugiau nei 20 mokslui iki šiol nežinomų varlių rūšių, keturias drugelių, penkias palmių ir daugybę kitų augalų, kurias dar teks suklasifikuoti. Taip pat aptikta iki šiol laikyta jau išmirusia Šešiaplunksnė rojaus "Berlepšo" paukštė, keletas rečiausių medžių kengūrų. 

 
 

      Netoli šios vietos, šalia "Paukščio galvos" pusiasalio dar vienas "neatrastas pasaulis" aptiktas vandenyje. Šį kartą suskaičiuota iki 50 nežinomų rūšių. Ypatingo mokslininkų dėmesio susilaukė iki šiol nematyti rykliai, jūros dugnu vaikščiojantys plaukmenų pagalba (pav.)
      Iš viso ekspedicijos metu aprašytos 1233 žuvų ir 600 koralų rūšys. Pastarųjų koncentracija minėtoje vietovėje didžiausia pasaulyje - dviejų futbolo aikščių plote koralų rasta daugiau nei visoje Karibų jūroje.

   
  Informacija parengta pagal
  Conservation International
  Prieiga per internetą: < http://www.conservation.org/xp/CIWEB/ >
   
 

 

   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   

Paskutinis papildymas  01/10/09
www administratorius

©
GUTC, Šiaulių universitetas, 2006